• 2015 01 22 – 02 12
  • Personalinėje skulptoriaus Algio Kasparavičiaus (g. 1975) parodoje „Išeitys” pristatytos per pastarąjį pusmetį sukurtos skulptūrinės instaliacijos. Ekspozicijoje žiūrovai galėjo išvysti dar nematytus autoriaus darbus, taip pat jau ankščiau, kitose erdvėse, eksponuotas skulptūras. Menininkas kūryboje didelį dėmesį skiria meno kūrinio ir aplinkos santykiui, taigi kievieną kartą naujoje vietoje darbai instaliuojami kitaip, siekiant prisitaikyti prie erdvės charakteristikos ir aplinkos objektų.
  • Parodoje eksponuotos skulptūrinės instaliacijos – tai menininko sugalvotų įvykusių ar dar įvyksiančių atsitikimų scenos. Pagrindiniu šių kūrinių prasmės, vietos ir santykio su žiūrovu matu pasirinktas laikas. Mąstydamas apie žmogaus gyvenimą, kaip apribotą ir priklausomą nuo laiko, linijišką ir senkantį, autorius kūriniuose siekia užfiksuoti kitokią laiko patirtį, kuri yra patiriama stiprių išgyvenimų ir svarbių gyvenimo momentų metu. Šiomis akimirkomis įmanomos laiko sankirtos, kuomet galime pamatyti jau žinomos ar įvykusios ateities atspindžius dabartyje, t.y. iš anksto žinome, kas nutiks po to. Tokiu būdu nugalimas žemiškas, senkantis laikas ir priartėjama prie dieviškosios amžinybės. Instaliacijomis siekiama ne tik ištirti įvykį, bet taip pat paveikti žmogišką laiko pojūtį. Sąmoningas laiko pojūčio supainiojimas – viena iš skulptoriaus pasirinktų meninių strategijų. Taip ekspozicijoje trinamos įprastos laiko suvokimo ir būvimo laike sąlygos, tam, kad žiūrovui nustatyti įvykių seką taptų dar sunkiau.
  • Parodos idėjai svarbus dviprasmiškas pavadinimas. Išeitis – tai sprendimas, priimtas konkrečioje situacijoje, bet taip pat ir fizinis arba dvasinis persikėlimas arba „išėjimas”. Nors parodoje galima įžvelgti abi „išeities“ sampratas, autorius labiau akcentuoja antrąją – dvasinį arba mentalinį persikėlimą laiku. „Išeitys” – tai minėtų „atvėrimo” momentų ir laiko sankirtų kontempliacija, kurios metu bandoma susitaikyti su neišvengiamai dylančiu ir senkančiu laiku.
  • Algis Kasparavičius 2005 m. baigė skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje. Parodose dalyvauja nuo 2000 m. Rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose. 2012 m. gavo valstybės stipendiją kultūros ir meno kūrėjams. Autorius kuria instaliacijas, skulptūras, šiuo metu daugiausia savo darbuose tyrinėja žmogaus emocinį ir psichinį pasaulį, ryšį su jį supančia aplinka. Kūryboje ieško naujų išraiškos būdų, pasitelkia netradicines priemones ir medžiagas, kūriniams naudoja betoną, tekstilę, metalą bei industrines medžiagas.
  • LRT laidos “Durys atsidaro” reportažas apie parodą (2015.01.28):