2012 07 19 – 08 09

 

Andre Mažuolė gimė 1986 m. Vilniuje. Tapybos studijos Vilniaus dailės akademijoje, pradėtos 2005 m., privertė ne tiek sekti kitų pėdomis, kiek ieškoti savojo kelio. Andre kelias į kūrybą vingiavo įvairiomis veiklos sritimis, kuriose talentas atsiskleisdavo naujai bei skatino toliau ieškoti. Andre suformavo labai savitą tapymo manierą, jungiančią skirtingas meno kryptis – realizmą ir popartą, bei skirtingas sritis – tapybą, mozaiką ir koliažą.

Andre Mažuolės paveikslai pasižymi ryškia stilistika ir atpažįstama, kruopštumu ir tikslumu stebinančia, technika. Visuma kuriama iš fragmentų  – preciziškai ištapytų pikselių, dėlionės gabaliukų, geometrinių figūrų.

Šie darbai pasakoja apie šiuolaikinio žmogaus, pasimetusio tarp realybės ir virtualumo, suskaidytą tapatybę. Dabartinė visuomenė, skęstanti naujovių, vis greitėjančio gyvenimo tempo ir informacinio triukšmo sraute, yra pasimetusių tarp susvetimėjusių žmonių. Šie dažnai negalėdami susikurti vientisos tapatybės, nesugebėdami atsikvėpti ir atitolti nuo sekinančio gyvenimo ritmo bei pasimėgauti ramybe, vietoje jos pasitenkina šablonų ir simuliakrų rinkiniais. Nykstant ribai tarp tikrovės ir virtualumo atsiranda daug socialinių problemų: jaučiama betarpiško, gyvo bendravimo stoka, žmonės vis labiau tolsta vieni nuo kitų, negalėdami užmegzti stiprių tarpusavio ryšių. Mes vis labiau priprantame suvokti tikrovę ne tiesiogiai, o per tarpininkus.

Susiskaidymo ir susvetimėjimo motyvai jaučiami Andre kūryboje. Pasitelkiant optinio meno ir pop arto plastinius ir stilistinius sprendimus, ištrinama riba tarp abstrakcijos ir figūratyvo, tarp kūniškumo ir dvasingumo. Menininkė kviečia žiūrovą į atradimų kupiną kelionę po spalvų, formų, idėjų ir personažų pasaulį.

Visų Andre paveikslų idėjos atsiranda intuityviai, tačiau jų igyvendinimas yra sistemingas ir suplanuotas. Iš daugelio fragmentų nuosekliai kuriamas paveikslas tarsi leidžia pasinerti į meditaciją, išsivaduoti iš buities ir kasdienybės, prisiliesti prie būties.

Šie kūriniai – tai margiaspalvė mozaika, pasakojanti žiūrovui apie jo pasaulį, pilną taisyklių ir atsitiktinumų, rutinos ir stebuklų. Tai veidrodis, kuriame mes galime pamatyti pasaulio sudėtingumą ir grožį.