2011 08 03 – 08 31

Ornamento paieškos yra sukurtos naudojant jau gal kiek ir „nebemadingą“ akvarelės techniką. Akvarelė tiek liejama, tiek naudojama detaliam tapymui. Autorės atveju akvarelės kaip lengvo, švytinčio, efemeriško metodo panaudojimas yra nerūpestingas, tai dar labiau sustiprinama atsisakant akvarelinio popieriaus ir vietoj jo naudojant ploną laikraštinį, suglamžytą ir nerafinuotą. Tai lyg dienoraštiniai puslapiai, besiaiškinant ornamento pradžią. O pradžia glūdi abstrakcijoje, kur pradeda vystytis forma, kur galima numanyti ateityje besikartojančius pavidalus. Visose abstrakcijose, net ir sukurtose kolažo būdu, ženkli tokia formos pradžia, kituose darbuose palaipsniui išsivystanti į ornamentus. Abstrakcija geriausiai tinka transcendentalumo, kontempliatyvumo paieškoms, vis tik autorės atveju linkstant į formos užuominas. Ornamentinėje kūrinių dalyje, kurioje dalinai ar visiškai yra susiformavęs ornamentas, jis nėra konstruktyvus ir mechaniškas, bet faktūrinis, su nudilusiais kraštais, be pasikartojimo, lyg senų rankraščių vinjetės. Jis nėra vien dekoratyvus ar dizaineriškas, bet tapybinis ir įmantrus savo tekstūriškumu. Tai yra ornamento atpažinimas, tiek abstrakcijose, tiek akivaizdžios formos darbuose. Tačiau dažnai tas ornamentas yra miglotas, efemeriškas, jį reikia atrasti. Fragmentai, pabirę nuotrupos, siejasi su postmodernistine tradicija, apmąstant ir irimo, nestabilumo, laikinumo potekstes. Laikinumas, trapumas, egzistencijos paieška detalėje charakterizuoja Ornamentum temą.