2011 07 04 – 08 01

Parodoje „ne(šventųjų)paveikslai“ buvo pristatomi du jaunai-viduriniosios kartos kosmolietuviški kūrėjai – Aina (cicėnienė) ir (vygantas) Vėjas. Juos jungianti aplinkybė – platus ir toli gražu ne turistinis pasaulio pažinimas. Nuo Suomijos iki Afrikos ir nuo Portugalijos iki Japonijos. Tos megakultūrinės patirtys ryškiai atsispindi ir autorių kūryboje, kurioje aiškiai dominuoja pagrindinis bet kurios kultūros variklis ir esmė- žmogus. Jis dažnai kintantis, dažnai buitiškas, dažnai iššaukiantis, dažnai paprastas, dažnai besijuokiantis, dažnai liūdintis – toks, koks mes galim būt kiekvienas ir tuo pačiu – nepakartojamas.

Aina:

„Manau, kad kiekvienas reiškinys, kiekvienas žmogus turi Dievą ir Velnią savyje, nuolat bekovojančius tarpusavyje. Kartais jie paduoda vienas kitam ranką ir susitaiko… Gal tai galima pavadinti ir tolerancijos apraiška. Man tokie momentai yra tikrasis pasaulio grožis, kuriuo aš tikiu…“.

Vygantas:

„kad ir kur bekeliaučiau, visada esu čia. Tad man ir atrodo, jog visur esu tas pats ir toks pats, vėliau peržvelgus savo kūrybos kismą suprantu, kad tas pasaulis žygiuojantis manimi pirmyn-atgal, visgi audžia įdomų kilimėlį“.